klaikumas — klaikùmas dkt. Manè àpėmė kažkóks nesuvókiamas klaikùmas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
klaikuma — klaikumà sm. (3b) DŽ 1. klaiki vieta: Dykumose – tuščiausia klaikuma rš. 2. klaikus laikas: Atėjo naktis, ir nieko daugiau jam nebeliko, kaip tokioj klaikumoj pasiieškoti guolio rš. 3. žr. klaikumas: Mane apėmė klaikuma rš. Anei susisuka galva.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nykumas — nykùmas sm. (2) 1. liūdesys: Kad apėmė mane nykùmas, net verkt norėjau Rdm. 2. nejaukumas, klaikumas: Kai tik prasidėjo karas, nykùmas apėmė žmonis, kad kitas neturėjo kur dėtis Dkš. 3. LL83 niekybė, menkystė: Tarsi visų tų žmonių vėlės… … Dictionary of the Lithuanian Language
rausti — 2 raũsti, ia ( a; N, sta; N), ė tr. KII362, K; Q631, Sut 1. ardyti žemės paviršių, knisti: Jau kiaulės raũsia kiemą Žrm. Kiaulės pievą raũsia Dv. Meškinas tuojau ėmė rausti žemę Mš. O kam tos kiaulės? – Kad kalnus raustų̃ (ps.) Dv. Dykiai… … Dictionary of the Lithuanian Language